Dantų šaknų kanalų gydymas: viskas, ką reikia žinoti
Endodontologija yra odontologijos sritis, kurios esmė – dantyje esančio minkštojo audinio, danties šaknų ir viršūninio kaulo diagnostika ir gydymas. Šis gydymas reikalingas tuomet, kai atsiranda ypač stiprus ir ūmus skausmas dėl danties nervo (pulpos) ar aplinkinių audinių uždegimo. Kuomet infekcija pažeidžia danties minkštąjį audinį, gydytojo endodontologo konsultacijos patariame neatidėlioti. Uždegimo priežastys įvairios – laiku negydomas kariesas (ėduonis), traumos, daugkartinis tų pačių dantų gydymas ir kt.
Šiuolaikinėje odontologijoje dantų šaknų kanalų gydymas atliekamas chemiškai ir mechaniškai išvalant kanalus ir juos suplombuojant. Šaknies kanalai turi būti preciziškai išvalyti. Laiku neužgydžius kanalų, uždegimas gali išplisti į šalia esančius audinius – tuomet procesas taps dar sudėtingesnis, o gydymas brangesnis
Kas yra kanalo kalcifikacija?
Tai procesas, kuomet sumažėja ar visai išnyksta danties šaknies kanalo spindis.Kai vyksta kalcifikacijos procesas, pacientui gali sumažėti danties jautrumas. Kalcifikacija yra pakankamai dažna problema pacientų tarpe. Veiksniai, kurie gali daryti įtaką:
- ėduonis (kariesas),
- vyresnis paciento/pacientės amžius,
- ortodontinis gydymas,
- erozija ir kt.
Kas yra dantų šaknų kanalų pergydymas?
Praktijoje būna atvejų, kuomet endodontinį gydymo reikia pakartoti. Taip gali nutikti dėl nekokybiškai atlikto gydytojo endodontologo darbo. Tuomet būtina pakartotinai išvalyti dantų šaknų kanalus ir juos užplombuoti. Jei dėl įvairių priežasčių atidedate vizitą pas endodontologą, ilgainiui viršūninio periodonto audiniai negyja. Gali pradėti tirpti kaulas, o ilgainiui dantį ar dantis gali tekti pašalinti.
Ar gali būti, kad pacientas nejaučia jokių simptomų?
Kuomet pasireiškia lėtinė ligos forma, gali prireikti rentgenologinio tyrimo, kuris nėra skausmingas. Yra atvejų, kai pacientas nejaučia jokių simptomų, tuomet ir pasitarnauja aukščiau paminėtas tyrimas problemos diagnostikai.
Kas yra dentalinis mikroskopas ir kam jis naudojamas?
Gydytojas endodontologas savo praktikoje naudoja dentalinį mikroskopą. Tai yra darbo priemonė, kurios pagalba galima pamatyti tai, ko gydytojas odontologas neišvystų plika akimi – labai siaurus arba kalcifikuotus kanalus, dantų šaknų įskilimus ir pan. Šiuolaikinėje endodontologijoje mikroskopas yra neatsiejama darbo priemonė, nes vaizdas daug kartų padidinamas, o specialistas gali preciziškai atlikti savo darbą.
Po endodontinio gydymo dantys turėtų būti prižiūrimi įprastai – valant juos dukart per dieną šepetėliu ir tarpdančių siūlu. Burnos higienistas Jums gali patarti atlikti burnos higieną bent 1–2 kartus per metus.
Kokybiškai atliktas endodontinis gydymas – būtina sąlyga siekiant išsaugoti savus dantis.